Naujienos « Projektai Žurnalas PAR-PARMenininkaiMeno Kūrėjų Sąjunga







DEZINTEGRACIJA 333 / SPALIS - LAPKRITIS 2009
 
 
ŠVIEŽIA ELEKTRONIKA IR AVANGARDO DINOZAURAI
 
Taip atsisveikina „Dezintegracija 333“
„This is the end beautiful friend this is the end...“ grumenama vienoje iš prie žemės širdį prislegiančių „The Doors“ dainų.
Ir liūdna šiek tiek, nes viskas pasibaigia – meilė, jaunystė, pati gražiausia pasaulyje daina... Link pabaigos juda ir porą mėnesių
Klaipėdą judinęs video ir alternatyvių kino formų festivalis „Dezintegracija 333". Bet. Ši pabaiga nėra kretantis į nežinią ir jau
blėstantis pavidalas. Ši pabaiga švystelės kaip kometos uodega, į kurią įsitvėręs kiekvienas galės pasemti savąją saują žvaigždžių
dulkių. Ir..na, ne man žinot, ką su jomis daryti...
 
Kombinacija su „TARP“ festivaliu
Penktadienį, lapkričio 20d. „Dezintegracija 333“ jungiasi su unikaliu jau ketvirtus metus rengiamu audiovizualinės ir
eksperimentinės poezijos festivaliu „Tarp“. Pastarasis vieši Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centre (KKKC), tad šias jungtuves
galima šifruoti dvejais lygiais. Viena vertus tai yra dviejų festivalių jungtis, kita vertus – dviejų organizacijų (KKKC ir MeKuSa)
jungtis. Individualumas yra gerai, bet bendras projektas užtušuoja požiūrių ir nuomonių sąlygojamus (beveik) tektoninius lūžius
Klaipėdos miesto kultūrinio gyvenimo paviršiuje. Ir, kas svarbiausia, smalsiai auditorijai suteikia galimybę apsilankyti itin
aukštos kokybės renginyje.
Penktadienio vakare tęsiamas ir edukacinis užmojis. Tai yra susirinkusieji turės galimybę išgirsti dvejetą paskaitų. Pirmąją,
"Poetinių metaforų ir poezijos filmų raida Lietuvių kine ir videomene", skaitys Šiaulių universiteto doktorantas ir dėstytojas
Remigijus Venckus. Šioje paskaitoje bus kalbama apie poetinių metaforų raidą ir poezijos vizualizavimą, apžvelgiama poetinio
kino pradininkų kūryba (H. Šablevičius, R. Verba), post-tarybinio kino poetinės metaforos (A. Stonys, Š. Bartas, J. Lapinskaitė),
mėgėjiško neprofesionalaus kino kūryba, kurioje pastebimos poetines metaforos (A. Ostašenkovas, J. Čergelis, A. Barysas),
video-poezijos ir poetinių metaforų samplaikos. Antrąją pristatys tarpdisciplininis kūrėjas, dr. (šifr.draugas,daktaras) Kęstutis
Šapoka. Bandant paaiškinti šiek tiek skaidriau, tenka tenkintis lakonišku minties kąsniu – tai bus video paskaita apie video meną.
Po to seks neišskaitomu ir dėl to intriguojančiu pavadinimu įvardintas muzikinis projektas „mmpsuf“, kartu su kūrėjai ir
atlikėjais (Egle Sirvydyte, Aivaru Ruzgu, Pranu Gudaičiu) atvykstantis iš Vilniaus.
 
Audiovizualinės penktadienio dangaus žvaigždės
Vakaro žvaigždėmis ar medaliais galima įvardinti Vilniaus ir Klaipėdos eksperimentinės muzikos banginių koncertą, kuriame
tvyros tiek vaizdo, tiek garso dermė. Kas jie?
AVaspo (AudioVisual Asp of Poetry) skamba gana poetiškai. Ir teisingai, nes poezijos čia netrūksta. Kaip rašo Jurij Dobriakov
„paversdamas savo „ideologės“ – poetės ir dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės – vizijas garsų ir vaizdų srautu, šis takus
kolektyvas sulydo audiovizualinės poezijos katile vienų labiausiai intriguojančių jaunosios kartos lietuvių kompozitorių,
multiinstrumentalistų ir video menininkų talentus. Pakaitomis ramus ir siautulingas, tačiau nuolat kiek nutolęs emociškai, poetės
balsas sklando virš įvairių atmosferinių, perkusinių ir šaižių garsų bei triukšmų okeano, pasakodamas asociatyvias istorijas apie
šaltą, tamsoką, bet tuo pačiu keistai gundantį pasaulį“.
AVaspo 1 / nuoroda į kitą svetainę.
AVaspo 2 / nuoroda į kitą svetainę.
GyS (Gytis Skudžinskas) yra unikalus savo universalumu kūrėjas. Muzikoje randantis laiko matmenį, kurio nėra vizualioje
kultūroje. Anot kito eksperimentinės muzikos kūrėjo Ginto. K (beje, su kurio GyS yra įrašęs bendrą projektą „When the
Drummer is Smoking“), „GyS takeliai vystosi eksperimentinių noise muzikos koliažų logika. Rezonuojančios tuščiavidurės
erdvės užpildomos fiziškai juntamomis garso vibracijomis. Nuoseklių ir organiškų kompozicijų eigoje drones stilistika įgauna
neįtikėtino skambesio skaidrumo ir intensyvumo, vedžiodama klausytoją GyS išvaikščiotais ir visuomet intriguojančiais muzikos
takais ir takeliais“.
Gys / nuoroda į kitą svetainę.
d.n.s. Tai – keistos, eksperimentinės, elektroninės muzikos projektas. Jis atsirado ir gyvuoja kaip savotiška "atsvara"
neo-folklorinei projekto DONIS veiklai. Aštrūs garsai, monotoniškos melodijos, monumentalios ritmikos sienos, akustinės
džiunglės... Taip, pasak autoriaus būtų galima bandyti apibūdinti čia skambančią muziką, kuri priverčia klausytojus "lėtinti
apsukas", tarsi sustoti stop kadre, kai viena sekundė virsta valandomis ... Tai kūryba labiau dėl savęs. Klampojimas gar(suo)se,
minčių bedugnėse ...
d.n.s. / nuoroda į kitą svetainę.
 
Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu
Iš tiesų tiek ir pakanka. Bet nerašytas reglamentas suodinu peruku ir lakuotais batais jau vynioja raudonus kilimus ir skambina
šventadieniais-dar-ne-Kalėdiniais varpais.
Lietuviškos avangardinės muzikos tėvai-dinozaurai „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“ atvažiuoja į Klaipėdą, į
„Dezintegraciją 333“. Jie visada paribyje ir visada centre, pašėlę, net chuliganiški, ekstravagantiški, nepaisantys jokių normų,
gebantys išgauti muziką iš bet kokio daikto, veržlūs, laisvi. Kaip gryno oro gurkšnis su mažu lašeliu svaigaus beprotybės eterio,
virš legendinio Šunparkio vyniojantis purpurinėms pašvaistėms, inkrustuotoms vyno rubinais.
Grupė susiformavo dar 1988 m. Nuo tada ją žino visi, kas nors kiek domisi muzika. Liūdna data I.V.T.K.Y.G.Y.G. istorijoje
tapo 2005 m. Tuomet mirė grupės siela vadintas Artūras Barysas „Baras“ – Bomžas, ar Genijus (abu iš didžiosios raidės), kurį
nuolat sekė jaunieji kūrėjai, mintytojai ir šiaip laisvamaniai, norintys atrasti savąjį laisvės kelią per manipuliatyvias tvarkingos
visuomenės struktūras.
Lapkričio 21 d. šeštadienį „Dezintegracijos 333“ lankytojai turės galimybę ne tik išgirsti I.V.T.K.Y.G.Y.G., kurie pristatys naują
koncertinę programą. „Prieplaukoje“ iškabintame ekrane bus demonstruojami Baro filmų archyvai. Tai reta proga pamatyti
jaunus eksperimentinio video meno žingsnius Lietuvoje, bei žvilgterėti į vieno iš paslaptingiausių ir kontroversiškiausių
kūrėjų mintis.
I.V.T.K.Y.G.Y.G. / nuoroda į kitą svetainę.
 
Tokia festivalio pabaiga. Nepaminėtas liko mįslingas Kalato Repulsijos ir Kiti filmas, kuriame siužetas pakariamas
taip ir nespėjęs gimti, o žiūrovai įvelkami į nesibaigiantį, kūrėjo atsikratantį ir savaime besivystantį procesą.
Baigiamuoju štrichu taps ilgai lauka „Vinyl workerz“ diskoteka, žadanti daug banguotų judesių, muzikos bangų ir gal net ciklonų.
Kalato Repulsijos ir Kiti filmas / nuoroda į nekitą svetainę.
 
 
KRISTINA KUČINSKAITĖ (aka Vadi Miseri)
Festivalio "Dezintegracija" 333 radijo reklama / nuoroda į kitą svetainę.
 
 
LAPKRIČIO 20 d.
Buvęs „Prieplaukos“ klubas, Žvejų g. 8, Klaipėda.
19:00
Programa:
Kęstučio Šapokos video paskaita apie video meną.
20:00
mmpsuf [elektroacustic minimal: Eglė Sirvydytė, Aivaras Ruzgas, Pranas Gudaitis].
AVaspo [Experimental / Electroacoustic / Visual].
GyS [art / ambient].
d.n.s. [Experimental / Ambient / Electronica].
 
LAPKRIČIO 21 d.
Buvęs „Prieplaukos“ klubas, Žvejų g. 8., Klaipėda.
19:00
Programa:
Kalato Repulsijos & Kiti filmas be pavadinimo, be pradžios, be pabaigos.
20:00
Lietuvos avangardinio kino ir kultūros patriarcho Artūro Baryso-Baro filmų retrospektyva.
23:00
„Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“ (I.V.T.K.Y.G.Y.G.) koncertas. [Pristatoma nauja programa].
24:00
Baigiamoji diskoteka su Vinyl Workerz.
 
Savaitgalio bilietas 15Lt.
Vakaro bilietas 10 Lt.
 
 
 
PROGA PASIGILINTI Į REIKŠMĖS KONSTRAVIMO MECHANIZMUS KINE
 
Uostamiestyje aušta priešpaskutinis „Dezintegracijos" 333 savaitgalis. Šviesiais keliais, klystkeliais, geležinkelio bėgiais
ir apsėstų dvarų koridoriais besiblaškantys video kūrėjai paskutiniuose festivalio renginiuose šiek tiek apribos savo hegemoniją.
Vienvaldystė – nesvarbu kieno – ūsuoto pamišėlio ar žanro šiais laikais yra pasmerktas reikalas. „Dezintegracijos 333“
glėbys atsiveria muzikai ir paskaitoms.
 
Penktadienis ir avangardas
Lapkričio 13d. „Dezintegracijoje" 333 yra skelbiama bendrystės diena. Buvusiame „Prieplaukos“ klube šalia senosios perkėlos
(Žvejų g. 8), 19 valandą viešai demonstruojama draugystė su vienu iš jaunimo kultūros šauklių, Ore portalu. O kalbant rimčiau,
bus rodoma šiais metais surinkta jau antroji „Ore kino įvykio“ programa „Dekonstrukcijos“. Pirmąją mačiau gigantiškame ir
klaidžiame bute Vilniuje. Tada nenusivyliau, o šiemet programa dar brandesnė. Jos sudarytojai siekė kiek įmanoma nuosekliau
apžvelgti alternatyvios video kultūros pėdsakus Lietuvoje ir į vieną rinktinę suspausti esmingiausius jos bruožus. Vienas
pagrindinių idėjinių „Ore kino įvykio“ sansėjų Romas Zabarauskas teigė, kad „Ore kino įvykis“ dekonstruoja lietuvišką
socialinę ir kultūrinę aplinką. Prasmės gali būti kuriamos retroaktyviai (atgaliniu būdu)”.
Programą išsamiai pristatys medijas tyrinėjanti to paties Ore portalo vyriausioji redaktorė Viktorija Rusinaitė. Deja, minėtas
Romas Zabarauskas galės tik pamoti iš Paryžiaus, kur šiuo metu studijuoja kino meno subtilybes.
Pasibaigus video programai savo akordeoną ir prancūziškas/angliškas treles publikai paties sparčiai garsėjanti uostamiesčio
grupė „Delyro“.
 
Šeštadienis ir intriga
Antroji priešpaskutinio festivalio savaitgalio diena, lapkričio 14-oji, ten pat ir tuo pat metu, kaip ir 13d. (buvęs
„Prieplaukos“ klubas 19 val), žymi malonią ir sunkiasvorę naujovę „Dezintegracijoje“. Tądien visi kviečiami
pasiklausyti VU filologijos fakulteto doktoranto Andriaus Grigorjevo pranešimo apie garso ir vaizdo „santuoką“ kino
tekstuose. Audio-vizualiniais ir vaizdažodiniais diskursais besidomintis Andrius apsiėmė tyrinėti sritį, kuri mūsuose
sulaukia ne tiek jau ir daug dėmesio. Klausiate Kodėl?, Andrius atsako, „domiuosi tuo todėl, kad šnekėti apie atskirus
patirties kanalus yra lengva ir paranku, bet kai pereiname prie sinestezinių patirčių aprašymo, įstringame subjektyvių
patirčių liūne. Jas sunku apčiuopti ar rišliai artikuliuoti. Man įdomu tai, kas vyksta tarp informacijos pasiekiančios
mus skirtingais kanalais ir kokia gramatika vadovaudamiesi tuos kanalus suvokiame“.
Pranešime bus pasakojama apie garso atsiradimą kine ir garso bei vaizdo santykių raidą. Bus apžvelgta kaip keitėsi
muzikos stilistika, panaudojimas ir funkcijos, kaip muzika transformuoja įtaigių dailės darbų prasmes filmuose, kai
vizualiniai kūriniai yra iš pažiūros lengvai reprodukuojami ir jungiami su muzikos garsais. Paklaustas, kokia
pagrindinė pranešimo žinia Andrius akcentuoja garsą , „pranešimo branduoliu siekiama atskleisti tuos ribinius
atvejus, kai garsas kine yra dominantė pertvarkanti vaizdo kalbą, manipuliuojanti ir perkoduojanti vaizdą. Siekiu
išsiaiškinti, ką reiškia garsas šiuolaikiniame kine, kokios jos panaudojimo galimybės yra dabar tyrinėjamos
eksperimentiniame kine“.
Andrius ir jo pranešimas yra ypatingi dėl to, kad tai nėra tik grynai teorinė akademinė ekvilibristika. Ankstyvą rudenį
sėdėjau Skalvijos kino salėje ir šiurpau nuo muzikinės Fritz Lang „Metropolio“ (1927 m) interpretacijos, kurią
parengė „Avaspo“ pajėgos ir tas pats Andrius Grigorjevas. Tiesa, tie, kurie savo ausis ir protus mėgsta lepinti
netradiciniais muzikiniais projektais, pranešėją atpažins iš tvirtą gerbėjų ratelį turėjusio .D.S.. projekto, kuriame
postrokas derėjo su grafikos darbais.
Laikui einant pasauliai griūva, tad .D.S.. nebėra. Andrius ne kartą yra skundęsis pavadinimo, ar žanro primetamais
rėmais. Tad antroje šeštadieninės „Dezintegracijos 333“ programos dalyje skambės intriguojančios instrumentinės
laboratorijos rezultatai (sinchroniškai derinami su video medžiaga).
Laboratorijos pajėgos: Andrius (gitara, ex-.D.S..), Jurgis (bosinė gitara, ex-.D.S..), Justas (būgnai), Vladas
(būgnai/elektronika, „Avaspo“)
Pabaigai galima pridurti, kad festivalio rengėjai čia pat, kitoje stalo pusėje, šypsosi mįslingomis šypsenomis, nes
šeštadieniu krečiama šunybė visiems tiems, kurie manė, kad „Dezintegracija 333“ yra vėjavaikiška ar visa neigianti.
Juk pristatomas naujas balsas akademiniuose Lietuvos arimuose. Ir ne bet koks, o savo kailiu tiriantis viską, apie ką samprotauja.
 
Įrašai iš instrumentinės laboratorijos koncerto:
„Delyro“ puslapis Ore grotuve / nuoroda į kitą svetainę.
 
KRISTINA KUČINSKAITĖ (aka Vadi Miseri)
 
 
LAPKRIČIO 13 d.
Buvęs „Prieplaukos“ klubas, Žvejų g. 8, Klaipėda.
19:00
Programa:
Ore kino įvykis:DEKONSTRUKCIJOS [alternatyvių video filmų rinktinė].
21:00
Grupės „Delyro“ koncertas.
 
LAPKRIČIO 14 d.
Buvęs „Prieplaukos“ klubas, Žvejų g. 8., Klaipėda.
19:00
Programa:
Garso manipuliacijos vaizdu [pranešimą skaito VU filologijos fakulteto doktorantas Andrius Grigorjevas].
20:00
Video filmų programa.
21:00
Instrumentinė laboratorija sinchroniškai su video: Andrius (gitara, ex- .D.S..), Jurgis (bosinė gitara, ex-.D.S..), Justas (būgnai),
Vladas (būgnai/elektronika, „Avaspo“).
 
Vakaro bilietas 10 Lt. Savaitgalio bilietas 15Lt.
 
 
VIDEO TURIM. SUKURK POEMĄ! (IR GAUK PRIZĄ)
 
Šį savaitgalį, spalio 23-24 dienomis, video ir alternatyvių kino formų festivalis „Dezintegracija333“ persineša projektorių į prasmingą
penkmečio jubiliejų (Miau muzika) švenčiančią „Miesto smuklę“.
Programoje – intriguojantys vaizdai ir mintys. Profesionalių menininkų ir studentų video darbai skirti drąsiai, laisvai ir originalių idėjų
išsiilgusiai auditorijai. Bet šįkart, kad ir kaip norisi, prikandu liežuvį ir nuryju panegirikas patiems video darbams. Turime planą. Ir
jam reikia visų tų, kurie paprastai lieka už festivalio programos ribų: žiūrovų, video meno mylėtojų bei gražių debesų (pastarųjų –
įkvėpimui).
 
INTEGRACIJOS PĖDSAKAS
 
Bet prieš pereidama prie įdomiausios dalies, išpildysiu pažadą duotą visiems tiems, kurie nieko nepaisydami stvarsto už skvernų,
nosies ir kartais net kiek nelaimingais balsais klausia, iš kur atsirado ta „Dezintegracija“...
Atsakymas: iš gražaus ir produktyvaus vienas kitą toleruojančių bei mėgstančių kūrėjų bendravimo. „Dezintegracijos“ gimtinė,
motina ir tėvas Meno kūrėjų sąjunga (MeKuSa) yra šiaip jau gražus ir sveikas darinys, nepasižymintis jokiais anemijos simptomais.
Tai yra kiek laisvamaniška bendruomenė, kurioje buriasi (paradoksalu) nepripažįstantys jokių stereotipiškų elgesio/kūrybos/gyvenimo
rėmų kūrėjai. Ypatingai žavus šios sąjungos bruožas yra savikritika, kuri išgelbėja vykdomus projektus nuo apsivėlimo pretenzingumo
ir snobiškumo nėriniais bei pagirtinos pastangos reabilituojant humorą. Be to čia nėra „dekupažo“, „vintažo“ ar kitų panašių
visuomenę ir jos gražiausią dalį, kūrėjus, parazituojančių reiškinių.
„Dezintegracija 333” surinko visus geriausius savo gimdytojų bruožus. Bet to negana! Šis „kūdikis“ nori augti ne tik amžiaus, bei
svorio kategorijose.
 
KINO POEZIJA
 
Tik gana šiurkščios natūros žmonės gali manyti, kad „Dezintegracijai“ svetimi poetiniai polinkiai. Lietuviai apskritai yra labai
poetiška, jautri ir į savirefleksiją linkusi tauta. Festivalis nesiekia nutraukti tautinio identiteto bambagyslės (kaip ir nesiekia
pasismaugti ja). Kaip bebuvę, noriu pakalbėti apie kino poeziją. Ne tą, kuri laša iš ekranų ar hiper-jautrių režisierių sielų slėpinių.
Kalbu apie „netyčinę“ poeziją. Apie poeziją, kurios žodynas atsirado be jokios intencijos ir ilgo spoksojimo į vakaro mėlynas tolumas.
Apie poeziją, kuri įmanoma tik „Dezintegracijos 333“ kontekste.
Mes ją atradome, bet šiaip ne taip susivaldėme ir nepuolėme savanaudiškai išnaudoti to netikėtai atsiradusio inventoriais. Tai – video
darbų pavadinimai. Pagal idėją – visi jie turi gana izoliuotą veiklos lauką – jie kalba apie tą paskirą video kūrinį, su kuriuo yra
susaistyti kūrėjo. Tačiau pastebėjome, kad be jokios kūrėjų žinios tie pavadinimai geba sulipti į pačias nuostabiausias prasmingas
kombinacijas. Vyksta antrinis kūrybos procesas, kiek chaotiškas, bet veržlus ir įspūdingas.
 
KONKURSAS
 
O su tuo susijusi ir žadėta įdomiausioji dalis. Norime pakviesti kiekvieną norintį prisidėti prie „Dezintegracijos 333“ vystymosi. Ir
pasinerti į tą ką tik atrastą antrinį kūrybos procesą.
MeKuSa svetainėje www.mekusa.lt yra kuo gražiausiai paguldyta šio savaitgalio renginių programa. Jūs esate kviečiami pamiklinti
pirštus ir lyg niekur nieko kurti poetines kompozicijas iš programoje esančių video darbų pavadinimų. Kompozicijos gali atspindėti
globalias problemas, vidinius išgyvenimus, aplinkos grožį ir t.t.
Pajutote prasmės blyksnį, galvosūkio detalės stojo į savo vietas – užrašykite ir siųskite mums: info@mekusa.lt
Mes skaitysime, grožėsimės, o pačius jautriausius darbus įvertinsime materialiomis dovanomis festivalio baigiamosios programos
metu (iškart pažadame nedovanoti rašiklių, spalvą keičiančių puodelių bei marškinėlių).
Apimtis neribojama. Tematika taip pat. Darbus siųsti galima iki lapkričio 18 d.
P.S. Šeštadienio programoje žadame ne tik video darbų peržiūras, bet ir pašėlusią vinilo diskoteką.
 
KRISTINA KUČINSKAITĖ (aka Vadi Miseri)
 
 
SPALIO 23 D.
Baras "Miesto smuklė", Tiltų g.6, Klaipėda.
19:00
Video filmų programa:
„Žalioji Rūtelė“ 2009 m. 04:22/ Autorius Evaldas Jansas.
„Gimti ir mirti kaip Mačiūnas“ 2007 m. 00:52/ Autorius Andrius Kviliūnas.
„Vulkanas“ 2007 m. 01:25/ Autorė Roma Kačinskaitė.
„Valtis ir jūra“ 2009 m. 03:20/ Autorius Vygandas Rumšas.
„Kalti II“ 2008 m. 02:59/ Autorius Augustinas Mačiulis.
„The Sprint“ 2009 m. 05:03/ Autorius Arūnas Kačinskas.
„Night cinema show“ 2009 m. 04:59/ Autorius Andrius Grigalaitis.
„Kažkas nubėgo... Laikas?“ 2006 m. 02:38/ Autorius Paulius Karpas.
„3o4m2G“ 2009 m. 01:44/ Autorius Jonas.
„Dvasių miestas“ 2009 m. 05:00/ Autorius Darius Vaičekauskas.
„Kiaulei pizė“ 2009 m. 00:37/ Autorė Joana Deltuvaitė.
„Football match 2“ 2009 m. 07:01/ Autorius Kęstutis Šapoka.
„Giltinės liežuvis“ 2009 m. 00:59/ Autorius Martynas Zaremba.
„Artist flying at incredible speed“ 2008 m. 03:28/ Autorius Jonas Zagorskas.
„Vilnius From the Archives of My Childhood (I) Lazdynai“ 2009 m. 03:13/ Autorė Lina Miklaševičiūtė.
„Kibirgalvis“ 2007 m. 14:59/ Autorius Virgis Malčius.
„Bėgantis“ 2009 m. 06:20/ Autorius Vytautas Stanionis.
„Besaulis“ 2008 m. 04:59/ Autorius Paulius Karpas.
„Hapuas“ 2008 m. 01:47/ Awzstudios.
„Filmo pabaiga“ 2009 m. 00:37/ LNO Films.
 
SPALIO 24 d.
Baras "Miesto smuklė", Tiltų g.6, Klaipėda.
19:00
Video filmų programa:
„The Bremen Town Musicians” 2008 m. 05:00/ Autorė Laura Garbštienė.
„Process making“ 2008 m. 06:29/ Autorius Paulius Karpas.
„Užkastas vaizdas“ 2008 m. 01:00/ Autorius Saulius Paliukas.
„Lapės simptomas“ 2009 m. 02:13/ Autorius Virgis Malčius.
„IX“ 2008 m. 01:35/ Autorius Dalius Jonaitis.
„Reportažai pagal VDA statutą“ 2008 m. 02:30/ Autorė Aistė Kirvelytė.
„Kunstler“ 2009 m. 00:56/ Autorius Kęstutis Svirnelis.
„Likti nepastebėtam“ 2009 m. 05:00/ Autorius Vytautas Stanionis.
„Final Cut“ 2008 m. 02:40/ Autorius Andrius Kviliūnas.
„Puota III“ 2008 m. 02:40/ awzstudios.
„192.47“ 2009 m. 06:20/ Autorius Arūnas Kačinskas.
„Pjaustant baltus debesis“ 2009 m. 01:26/ Autorius Andrew Sviderskis.
„Dragon birth“ 2009 m. 01:59/ Autorius Andrius Grigalaitis.
„Jausmas“ 2005 m. 09:09/ Autorius Edmundas Lukminas.
„Du laimingi draugai 002“ 2009 m. 04:27/ Korporaišan AWZ&AVW.
„Ryt miriau“ 2007 m. 01:09/ Autorius Paulius Karpas.
 
 
BENO ŠARKOS "SIENA - SIELA" IR EVALDO JANSO "GARSO TAKELIS" / TAIP PRASIDEDA "DEZINTEGRACIJA" 333
 
„Dirty! Dirty!..”, prieš savaitę sukliko viena pažįstama, kai jai elegantiškai įbrukau keletą festivalio atvirukų su vienuolėmis. Pamačiusi
jos reakciją nusprendžiau, kad draugams vaikinams atvirukų neduosiu. Dar per anksti imtis sąvadautojos vaidmens. O kol kas
koncentruojamės prie festivalio, nes yra gerų naujienų. Jautresnės sielos žmogus labai aiškiai pastebės rūkais ir radikaliais atspalviais
sprogstančio rudens sąsajas su galiausiai prasidedančiu video ir alternatyvių kino formų festivaliu Klaipėdoje. Jis – kitoks. Tad būtina
pakeisti erdvės ir laiko scenografiją. Šalin entuziastingą aiškiaformę vasarą, sveikas miglotas, efemeriškų vaizdinių ir fantazijų pilnas
rudenie!..
 
KAS / KUR / KADA
 
Žvejai traukia paskutines silkes, valtys švartuojamos, o Klaipėdos fotografijos galerijoje jausmingai girgžda vaškuojamos grindys,
norinčios atspindėti kuo daugiau video mylėtojų. Pagaliau „Dezintegracija“ išleidžiama į dviejų mėnesių maratoną.
Maži vaikai slepiami namuose. O chaotiškos kūrybos properšos įtraukia.
 
SPALIO 16 D.
Fotografijos galerija, Tomo g.7, Klaipėda.
19:00
Beno Šarkos filmo „Siena-Siela“ pristatymas + performansas.
20:00
Video filmų programa:
„Nieko“ 2008 m. 03:47/ Autorius Jonas Zagorskas.
„XYZ“ 2009 m. 02:40/ Autorius Arūnas Kačinskas.
„Lokys“ 2009 m. 02:47/ Autorė Regina Špokaitė.
„Šv. Trejybė“ 2009 m. 04:08/ Autorius Virgis Malčius.
„Changeover“ 2009 m. 02:33/ Autorė Laima Penekaitė.
„Jean-Claude van Gogh“ 2005 m. 05:06/ Autorius Kęstutis Šapoka.
„Intrigos“ 1999-2009 m. 06:00/ Kino kompanija „Žemas lygis“ (aka JULAIVAIDAI).
„Per kiekvieną moterį persišviečia jūra“ 2008 m. 02:07/ Autorius Andrius Kvilūnas.
„Afganistano karo veterano prisiminimai“ 2009 m. 06:34/ Autorius Emilijus Jocas.
 
SPALIO 17 d.
Fotografijos galerija, Tomo g.7, Klaipėda.
19:00
Video filmų programa:
„You‘re watching news“ 2009 m. 02:46/ Autorius Kęstutis Svirnelis.
„Jiems“ 2005-2009 m. 00:34/ Autorius Ugrakarma.
„Žmogus tampa daiktu“ 2007 m. 01:25/ Autorė Karolina R.
„Plastikinis Panteonas“ 2007 m. 08:50/ Autorius Virgis Malčius.
„Vieniša“ 2009 m. 06:13/ Autoriai: Liudas Andrikis, Edmundas Lukminas.
„Aukštadvario zombiai“ 2009 m. 01:21/ Pašteto brolija.
„Ateik, jau laikas“ 2006 m. 02:42/ Autorius Paulius Karpas.
„Du laimingi draugai 001“ 2009 m. 03:24/ Korporaišan AWZ&AVW.
„Kibiras“ 2009 m. 03:30/ Autoriai: Tomas Danilevičius, Juozas Laivys.
„Negimę vaikai“ 2009 m. 02:29/ Autorius Andrius Kvilūnas.
„Rising moon“ 2009 m. 01:25/ Autorius Andrew Sviderskis.
20:00
„Garso takelis“ 2009 m. 40:00/ Autorius Evaldas Jansas.
 
 
ABEJINGŲ NEPALIEKANTIS KŪRĖJAS
 
Beną Šarką žino visi. O kas nežino tegul niekam garsiai to neprisipažįsta ir skuba pasigooglinti. Benas reziduoja Klaipėdoje, tad nori jis
to – ar ne, labai smagu vadinti jį išskirtinai uostamiesčio kūrėju. Be to šis menininkas yra ypatingas dėmuo visos Lietuvos mastu – sava
nuolat tobulinama kalba ir su ja augantis savas pasaulis. Tai yra išsiveržimas į gryną dar atspindžiais ir sinonimais neapaugusią
mąstymo dimensiją.
Negalima likti abejingiems stebint unikalius, ekspresyvius, „šarkiška“ kalba artikuliuotus pasirodymai, kuriuose kūnas tampa vieta,
laiku ir istorija. Įtemptos judesio trajektorijos, ranka, raktikaulis, Adomo obuolys – tai rašmenys, atviri norinčiam skaityti. O kartais –
kodėl ne – iššūkis, kviečiantis pamiršti snobiškus meno analitiko įrankius ir tiesiog šyptelėti stebint šokiruotos auditorijos ir sukto
menininko konfrontaciją.
Pernai „Dezintegracijoje“ taip pat buvo pristatomas Beno filmas „Pilka beveik balta“. Kiek girdėjau, tuomet jame sušmėžavęs nuogas
vyriškas kūnas ir neįprastas naratyvas sutrikdė keletą prie patogios estetikos pripratusių žiūrovų.
Šiemetiniame reginyje galima nujausti seno gero pažįstamo Charles Bukowski buvimą. Pats Benas, paklaustas apie filmą, buvo gana
lakoniškas:
„kai sienos užknisa, tada pagalvoji apie sielą. „O gal tos sielos turbūt visai ir nėra (iš pokalbio su bobute, kuri myli Bukovskio
kūrybą)...“ Kad ir kaip mus užknisa sienos, jos vis tiek sąlygoją atsiribojimą. O atsiribojimas yra neišvengiama dezintegracija.
Geriausia vieta depresijai, anot to paties Bukovskio, yra miesto gatvės“.
Įsidėkite porą svarainių į kišenę (jie tinka vienatvei) – laukia svetima kelionė, nes kaip rašė mano brangus bičiulis Bruno Schulz, „ta
realybė plona lyg popierius, ir pro visus plyšius kyšo jos netikrumas“...
 
Asmeniškas „P.S.“ Kartais galvoju, kad jei būčiau dramatiškesnė B. Šarkai padaryčiau mažą altorėlį, apkaišyčiau drugelių sparnais,
chitininiais grambuolių šarvais, parūdijusiais varžtais, varnų plunksnomis ir įrėminčiau kreida brėžtu punktyru. Centre būtų juoda
naktis, kavos veidrodis, ar akiai malonių sėdmenų linkis.
 
"GARSO TAKELIS"
 
Šeštadienį tęsiasi „Dezintegracijos“ startinė darbotvarkė – joje ekstravagantiškų video darbų peržiūra, vainikuojama video menininko
performansų autoriaus, tapytojo ir režisieriaus Evaldo Janso dokumentinio filmo „Garso takelis“ pristatymas.
Šiame darbe fiksuojamos režisieriaus kūrybinės paieškos. „Mėgėjiška“ kamera filmuotuose kadruose bendraujama su profesionaliais
muzikantais, liaudiškos muzikos atlikėjais, kompozitoriais, muzikos ekspertais, jiems rodomos ištraukos iš „nufilmuoto“ filmo,
klausomasi jų komentarų, diskutuojama apie muziką kine.
Kaip apibūdinama oficialiame filmo pristatyme, „Šis E.Janso kūrinys, tarsi, tampa subtilia ode vis bręstančiai, itin dinamiškai Lietuvos
muzikos scenai - kupinai skirtingų žanrų, atlikėjų, tradicijų, teorijų bei atradimų.“
Filosofiškoji ir subtilioji auditorijos dalis galės permąstytį skirtingų muzikos stilių įtaką prasmės konstravimui kino tekste. O paparacius
nudžiuginsime išuodami, kad ekrane pasirodys Alina Orlova, muzikos kritikai Darius Užkuraitis ir Dovydas Bluvšteinas bei
Marcinkonių etnografinis antsamblis.
 
Namų darbai: Charles Bukowski „Pragaras skirtas vienišiems“ / nuoroda į kitą svetainę.
 
 
KRISTINA KUČINSKAITĖ (aka Vadi Miseri)
 
 
Pauliaus Sadausko (aka Labandis) fotografija / Klaipėda / 2009
 
© MeKuSa / 2008-2010