Naujienos Projektai Žurnalas «BangolaužisMenininkaiMeno Kūrėjų Sąjunga



* Klai _ _ da Lietuvos kultūros sostinė. Neužšąlanti istorija, Neužšąlanti klasika, Neužšąlantis jūra, Neužšąlantis menas ir miestas!
        "KLAIPĖDOS KODAS - KULTŪROS BANGOLAUŽIS"
        Straipsnio autorius: Kalatas Repulsija
        Nuoroda: Klaipėda Lietuvos kultūros sostinė 2017 puslapis
 
     Klaipėdos kultūros sostinės 2017 ženklo atsiradimo istorija
     2015 m. paskelbus, kad Lietuvoje kultūros sostine 2017 m. taps Klaipėdos miestas, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto studentai kartu su prof. Vakariu Bernotu ėmėsi iniciatyvos sukurti kultūros sostinės įvaizdžio logotipą. 2016 m. kultūros sostinės puošimo idėjos ir įvairūs logotipų variantai buvo sukurti ir viešai išeksponuoti VDA Klaipėdos fakulteto parodinėje erdvėje, Klaipėdos apygardos teismo vitrinoje, o vėliau ne kartą pristatyti savivaldybėje, Klaipėdos miesto įvaizdžio komisijoje. Po logotipo sprendinių patvirtinimo, Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyrius sulaukė dizainerio Ilja Klemencovo sukurto ženklo analizės su prašymu jo nenaudoti. 2016 m. gruodžio mėn. 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybėje Įvaizdžio komisijos posėdyje buvo pristatyta dizainerio Ilja Klemencovo kritika dėl Kultūros sostinės ženklo įvaizdžio. Iškeltas svarbus klausimas - ar miestas bando atsiriboti, užsidaryti ir apsisaugoti nuo svarbaus kultūros įvykio?
     Ženklo koncepcija
     Vizualinio stiliaus vadovo leidinio 4 puslapyje teigiama – „...“Klaipėda – Lietuvos kultūros sostinės 2017“ vizualinis identitetas buvo kuriamas atspindint šiuos raktinius žodžius-šūkį: „neužšąlantis kultūros uostas!“. Vadovaujantis šiais žodžiais ir taisyklėmis nustatytomis identiteto vadove turėtų būti kuriamos visos vizualinės komunikacijos ir firminio stiliaus priemonės“. Vadovaujantis vizualinio stiliaus vadovo raktiniais žodžiais – „neužšąlantis kultūros uostas“ kyla klausimas, ar pasirinktas bangolaužio motyvas kultūros sostinės logotipe yra tinkamas? Bangolaužis - tai užtvara, sauganti uostą nuo bangų. Hidrotechninių statinių pagrindinė funkcija - stabdyti, o ne aktyvinti procesus. Kitas svarbus momentas tai, kad uosto neužšąlimo procesas neturi nieko bendro su bangolaužiu. Uostas neužšąla dėl klimatinių procesų. Kaip teigia I. Klemencovas „..Siūlomo ženklo simbolika gana prieštaringa. Pozicionuojant Klaipėdos kultūrą kaip dinamiškai besivystančią, atvirą naujoms tendencijoms ir talentams, mums pateikiamas simbolis-antipodas – bangolaužis. Naudojant šį simbolį, kultūra atrodo kaip sunki, stabili, nekintanti inžinerinė, amorfinė struktūra“.
 
     Ženklo vizualinė išraiška
     Nors bangolaužis neturi nieko bendro nei su kultūra, nei su neužšąlimo procesais uoste, visgi vizualinio stiliaus vadovo 6 puslapyje teigiama priešingai - „..Grafinėje dalyje vaizduojami trys stilizuoti bangolaužiai (uostamiestis), jų pasukimas skirtingais kampais (neužšąlanti kultūra). Spalvos sodrios, linksmos ir kartu artimos Klaipėdos miesto simbolikai..“. Kritikuodamas sukurtą ženklą I. Klemencovas teigia, kad parinkta idėja yra netinkama, o grafinis atlikimas atrodo labai neįtikinamai – „..Elementus, pavaizduotus ženkle, sunku atpažinti dėl neteisingai pasirinkto stilistinio sprendimo (kontūro apipiešimas). Sukurta grafika nėra susieta nei su Klaipėda, jūra ar uostu, nei su kultūra. Trys neaiškūs, abstraktūs, klonuoti elementai, uždėti vienas ant kito, glumina žiūrovo vaizduotę ir verčia jį abejoti. Kas tai? Žvaigždutė, snaigė ar grafinis vėžinės ląstelės vaizdas po mikroskopo objektyvu?..“.
 
     Klaipėdos kodas – kultūros bangolaužis
     Susiklosčius tokioms aplinkybėmis, kuomet naujajame Klaipėdos kultūros sostinės simbolyje iš pirmo žvilgsnio yra užkoduota netinkama kultūrinė įvaizdžio idėja - reikėtų labiau atkreipti dėmesį į šio reiškinio atsiradimo priežastis. Pagrindinis kultūros principas yra susitapatinimas - atsisakymas asmeninio mąstymo ir matymo, bei besąlygiškas aukštųjų kanonų garbininmas. Netiesa, kad kultūra ir menas ugdo žmonių iniciatyvumą, saviraišką, pasitikėjimą savimi, kūrybišką mąstymą, emocinį intelektą. Atvirkščiai – kultūra visa tai slopina ir stabdo. Taip, galimas dalykas, kad kultūra yra nepasiekiama žvaigždė, tirpstanti snaigė arba vėžinė ląstelė. Pasirinktas bangolaužio motyvas, kuriant Klaipėdos kultūros sostinės simbolį yra ypatingai intuityvus sprendimas, dar daugiau - keliantis esminius klausimus. Ar kultūra leidžia judėti ar visgi stabdo, ar kultūra leidžia matyti ar hipnotizuoja, ar tai diskusija ar monologas?
     Bendrai apžvelgiant vykstančius kultūrinius procesus Klaipėdoje pastaraisiais metais, galima drąsiai teigti – įvairių sričių kūrėjai pamažu pradeda viešai priešintis afišuojamam kultūros melui. Pagrindinė pasipriešinimo priežastis, tai faktas, kad Klaipėdos miestas 2017 metais taps Lietuvos kultūros sostine. Kultūra mums siūloma kaip autoritetinis diktatas – kūrėjams nurodoma, kaip reikia rašyti kultūros projektus, kokių siekti tikslų, su kuo būtina susitapatinti ir į kokį veidrodį žiūrėti, kad suvokti savo paties menkavertiškumą. Kultūra puola.

© MeKuSa / 2008-2017